Gražių Jums švenčių!

Dėžės, dėžutės... pačios mylimiausios.

Ir  tikrai, šios dėželės, tai ko gero, patys geriausi mano darbai. Be galo įdomu jas kurti ir rezultatas niekada nenuvilia:)

Rudens lygė

Šianakt rudens lygiadienis, kai diena susilygina su naktim.Sudie tariam vasarai ir sveikinam rudenį, tai astronominio rudens pradžia.Nuo šiol naktys tik ilgės.Šią dieną mūsų protėviai švęsdavo, budavo aukojamos aukos dievui Žemininkui ir dekojama už derlių.
Ir.....šiąnankt skraidys raganos,būkit atsargus:) Tai ir wicca šventė. Mat lygiadienį, ne tik aukojama ir dėkojama dievams už derlių, betgi atliekama ivairūs ritualai.Šią naktį pagaminti amuletai ar magiškosios runos veiks puikiai.
Ramaus ir gražaus Jums vakaro:)

Krikštynų atvirukas dvynukams

Gaila, skrebinti lieka vis mažiau ir mažiau laiko.Bet kai draugės paprašo sukurti atviruką, net nekyla abejonių, kokia technika jis bus pagamintas:)

Vegetariškai.....sveikai.....skaniai.......Falafeliai.

Galvoju, kaip čia taip  atsitiko, kad nugyvenau puse amžiaus o mano šaukšte ne kart nepasitaikė avinžirnių.Būna....:) Taigis, ši kart pabandžiau pagaminti falafelius keptus orkaitei.Puikų rėceptą radau Žaidimų aikštelei pagal jį, su nedideliais nukrypimais, iškepiau labai skanius falafelius.

Mums reikia:

240 ml sausų avinžirnių (arba 1 skardinė konservuotų)

2-3 šaukštai miltų

1 a. š. kepimo miltelių

1/2 svogūno

2 skiltelės česnako

1 šaukštas malto kumino

1/4 šaukšto maltos kalendros

1 smulkinta čili paprika

gera sauja šviežių petražolių lapelių

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

druskos, šviežiai maltų pipirų

Aš pabandymui gaminau iš pusės kiekio, vietoj kumino dėjau kmynus,vietoj čili paprikos - saldžios paprikos miltelius.

Avinžirnius paliekam per naktį brinkti.Išbrinkusius išverdam, druskos neberiam, verdam ant nedidelės ugnies neuždengę puodo.Išvirusius avinžirnius susmulkinam.Blenderiu, kombainu, mėsmale.Kaip jau kam patogu.Sudedam smulkintą svoguną, česnaką ir visas kitas sudėtines dalis.Gerai išmaisom, formuojam paplotėlius ir kepam įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitej apie pusvalandį arba kol mūsų paplotėliai gražiai apskrus.Valgom kaip tik norim, šiltus.....šaltus....su daržovem...su padažu....man labai patiko natūralaus jogurto padažas su česnaku, pipirais ir žalumynais.

Skanu....Labai, labai......

Arbatinė mylintiems bites

Vasara įpusėjo, rengiuosi naują rūbą ir pasakoju bei rodausi toliau:) Arbatinė kurta jaunai bitininkų šeimai.

Sulyg ta diena, kai jis atsirado mūsų namuose, gyvenimas tarsi pasidalijo į dvi lygias dalis: į gyvenimą iki jo ir į gyvenimą su juo.Kiekvienas jį vadiname savaip - didžiuoju mokytoju, ugdytoju, stebukliuku....jam tai visiškai nesvarbu - žodžiai reikalingi tik mums, suvokiantiems, jog gavome progą prisiliesti prie kažko švento, tyro, nesugadinto ir galbūt staiga lyg praregėti, suprasti kai ką itin svarbaus.
Jis atėjo išmokyti mūsų meilės - tos tikros, be kruopelytės išskaičiavimo, aistros ar egoizmo.Tokios meilės, apie kurią sakoma, jog taip Dievas myli mus - atlaidžiai ir besalygiškai.Jei išmoktume taip mylėti bent truputi, pasaulis aplink mus pasikeistų iš esmės.
Dar jis atėjo padėti mums susivokti kasdienybės beprasmybėje, kurioje dažniausiai būname beviltiškai susipainioję: vyniojame racionalios gyvenimo logikos kamuolį, dažnai klaidingai tapatindami tai su gyvenimiška išmintimi.Ir čia dažniausiai įvyksta lūžis: arba jis "nulaužia" mūsų seną gergždžiančią programą ir įgyjame progą tapti žmonėmis, iš esmėsbesiskiriančiais nuo instinktais besivadovaujančio gyvūnijos pasaulio, arba jo dieviškąją programą "nulaužiame" mes, priversdami paklusti, nusileisti, nesipriešinti, išdresiruodami gyventi pagal mus....
Nežudykime dieviškumo mūsų vaikuose.
Net jei tai suteikia mums progą (iliuziją) bent kartą gyvenime pabūti viršesniais už patį Dievą.... ir nemanykime, kad turime vaikus priverstinai ugdyti, padaryti iš jų kažką, kuo patys netapome, ar dar blogiau - tapome (tiksliau, buvome padaryti). Pasinaudokime proga stebėti dieviškojo plano įsikūnijimą, tuo pačiu patys išmokdami to, ko niekas niekada daugiau nebemokys: gyvenimo džiaugsmo kasdien, nuoširdumo, atvirumo, nuostabos ir gyvybingumo.....Išmokime paisyti gamtos ritmų ir dėsnių, nusigręžti nuo beprasmybės ir netikrumo, sakyti tai, ką iš tiesų galvojame, o ne ką reikia ar galima sakyti.Vaikų gyvenimas toks nuostabus, kol jie netampa suaugusiųjų įkaitais.
Mūsų vaikai ateina tobuli.Nesugadinkime jų.
Kantrybės ir stiprybės jums visiems.Didžiausios.Saugant vaikystę.....

( Tekstas Laurynos Tarvydienės iš green'o)