Noriu padekoti draugei Sandrai,kad nepatingėjo perrašyti ir įkelti į virtualią erdvę šią pasakėlę.Kadangi patys turime panašų "baubo namelį" ,tai pasakėlę skaitome ir skaitome ir skaitome......Graži ir artima pasakėlė.
Baubo namelis
Kaimelio gale palei raistą,trobelė stovėjo apleista.
Tik vėjas duris jos brazdeno-ten niekas seniai negyveno.
Ir gandą kaimelis kartojo,kad baubas joje apsistojo.
Nebuvo padaręs jis blogo,tik ūkavo naktį ant stogo.
Brazdėjo.Klebeno laiptus,žodžiu tik baugino kitus.
Bet kas ten supaisys baubus?Užsuksi-tik bėdos tebus...
Ir nors ji stovėjo pas kelią,apeidavo žmonės trobelę.
Riogsojo namelis.Ir puvo.Gal būtų ir likę, kaip buvo.
Bet kartą į kaimą senutė.Užsuko.Keistoka truputį,
Maža,įsisupus į skarą...
-gal rasčiau kur prieglobstį gerą?-
paklausė kaimely praeivių
-nepriimam mes pakeleivių!
gal ragana kartais esi?
-Ar aš? negi tokia baisi?-tiktai sukikeno senutė.
-Kas žino,kaip gali ten būti?
Gali net nebelst į duris-vargu ar atvers jas kuris!
Nebent eik į trobą prie raisto,prašyk ten nakvynės ir maisto.
-Dėkoju jums bent jau už tai,-pasakė senutė rimtai.
Ir, krepšį pakėlusi savo,link baubo namų nukrypavo.
Priėjo.Ir galvą pakraipė:
-matau, iš manęs pasišaipė.Na ką gi.Apgriuvęs bet stogas.
Nors šeip jau,namelis neblogas,-
Pravėrė iš lėto duris.-Plyta ant galvos neužkris?
Aplink apsižvalgė:-Tikrai,nameli,jauties negerai
Visai uždulkėję langai..Stovėjai jau šitaip ilgai?
Čia durys-tik girgžt-sugirgždėjo!(ar baubas,ar gūsis ten vėjo?)
Aha dar ir durų spyna visai surūdijus,sena!
Na ką gi, nameli matau,galėčiau pagelbėti tau!
Padėjus į šoną krepšelį,rankoves paraitė senelė.
Ir kibo į darbą tai kibo!Langai apmūsiję sužibo.Ir kuopė,ir valė,ir plovė.
Lauke varnalėšas nurovė.
Atrado apleistą gėlyną.Ir sutepė girgždančią spyną.
Paskui apsižvalgė:-Šaunu!Atrodo,kad čia gyvenu!
Visai man vieta ši patinka.Bet...turi ji gal šeimininką?
Jei turi, iš kampo išlysti jam būtų jau metas išdrysti!
...Liepsna židiny suplazdėjo..
-Čia baubas namelio atėjo?
Girdėjau istoriją jau.Tik aš tų baubų nebijau!
Išlysk,pasirodyk,gerai?-Ne baubas aš...jei atvirai.
Ojei tau tikrai nebaisu,tai aš..Tas namelis esu!
Esu ne tik rąstai ar plytos.Aš gyvas su meile statytas.
Ir lepintas.Puoštas.Mylėtas
Dabar štai-apleistas,skylėtas...
Kai vienas lieki pamišky,pyksti,girgždi laiptais.Verki.
Ir lauki to garso- bar bar...
-Kaip aš kad pabeldžiau dabar?-tik eidavo visad pro šalį,visi pro apleistą namelį...
-Bet aš,kaip matai užėjau!
-Ir vėl iškeliausi tuojau...
-Jei nori, aš šičia lieku.
Čia taip malonu ir jauku!
Ir likos trobelėj baubų senelė gyvent.-Nuostabu!-
Vėl žmonės kaimely kuždėjo.-
Kažin kur ji baubą padėjo?
Senelė tik juokės:-manau,kad baubą prisijaukinau!
Paglostyti netgi baubai,malonūs ir meilūs labai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą